Adresa Ip
Mon May 24 2010, 14:11
Adresa IP ėshtė term qė pėrdoret nė informatikė me kuptimin e njė numri/adrese tė kompjuterit tė kyēur nė rrjetin kompjuterik (intranet) apo tė internetit.
Adresa e telefonit qė pėrdorni nė shtėpi ka prefiksin e shtetit, qytetit pastaj te lagjes dhe sė fundi vije numri i regjistruar ne qendrėn telefonike. Po ashtu edhe pėr llogaritėsit dhe kompjuterėt personal vlen njė sistem i ngjashėm me atė tė shpėrndarjes sė numrave telefonikė por paksa mė kompleksė. Nė terminologjinė e internetit, ndryshe nga ajo e telefonit nuk pėrdoret termi numri i kompjuterit por Adresa IP, pasi qė kėtu kemi tė bėjmė me njė numėr paksa mė kompleks.
Adresa IP pėrbėhet nga katėr shifra (katėr bajt ose te shprehur nė bit 32) tė shkruara nė numra decimal prej 0 deri 255. Kėto shifra ndahen me njė pikė dhe duken si nė kėtė shembull 148.173.212.6 . Shėnimi decimal i adresės IP ndryshe quhet edhe dotted quad notation.
Pjesa e parė kėtij numri tė pėrbėrė cakton numrin e rrjetit, ndėrsa pjesa tjetėr numrin (Hostnumber) e llogaritėsit tė lidhur nė rrjetė. E ngjashme me numrat e telefonit ku kemi prefiksin e qytetit, i cili i takon njė rrjeti. Me tė ashtuquajturin maskim i rrjetit pėrcaktohet pjesa e numrit tė rrjetit.
Klasifikimi i adresave IP nė fillim ishte i thjeshtė dhe nuk kishte shumė nėnklasa. Ky lloj klasifikimi i ri radhitet nė vitet “90 pasi qė mundėsit e klasifikimit fillestar nuk i mbulonin nevojat. Kjo mėnyre e re e klasifikimit quhet CIDR (Classless Inter-Domain Routing ). Me maskimin e rrjetit shkohet drejt pėrdorimit tė prefiksit i cili mund tė ketė vlerat nga 0 deri 32. Numri i shkruar i pėrgjigjet hyrjes sė qytetit tek numrat telefonikė.
Me dhėnien e adresave dinamike, shėrbyesit e qendrave (Provide) kane mundėsi tė rrisin numrin e vėrtetė tė lidhjeve (klientėve). Gjė qė me numrat statikė kjo nuk do tė ishte e mundshme pa marrė parasysh janė apo nuk janė klientėt tė kyēur. Nė kėtė mėnyrė zvogėlohet dhėnia e pa nevojshme e adresave IP. Nė tė vėrtet numri i adresave statike qė mund tė lejohet deri nė vitin 2004 ishte shfrytėzuar vetėm 50 %, mirėpo parashihet qė nevojat pėr adresat IP do te rriten nė tė ardhmen. Si alternativ pėr rritjen e numri tė adresave IP merret iniciativa pėr krijimin e protokollimi tė ri tė internetit. Ky version IPv6 pėrdorė adresat IP prej 128 bitėve. Nė ndėrkohė pėrdoret paralelė me versionin e tanishem IPv4.
Burimi: Wikipedia
Adresa e telefonit qė pėrdorni nė shtėpi ka prefiksin e shtetit, qytetit pastaj te lagjes dhe sė fundi vije numri i regjistruar ne qendrėn telefonike. Po ashtu edhe pėr llogaritėsit dhe kompjuterėt personal vlen njė sistem i ngjashėm me atė tė shpėrndarjes sė numrave telefonikė por paksa mė kompleksė. Nė terminologjinė e internetit, ndryshe nga ajo e telefonit nuk pėrdoret termi numri i kompjuterit por Adresa IP, pasi qė kėtu kemi tė bėjmė me njė numėr paksa mė kompleks.
Adresa IP pėrbėhet nga katėr shifra (katėr bajt ose te shprehur nė bit 32) tė shkruara nė numra decimal prej 0 deri 255. Kėto shifra ndahen me njė pikė dhe duken si nė kėtė shembull 148.173.212.6 . Shėnimi decimal i adresės IP ndryshe quhet edhe dotted quad notation.
Pjesa e parė kėtij numri tė pėrbėrė cakton numrin e rrjetit, ndėrsa pjesa tjetėr numrin (Hostnumber) e llogaritėsit tė lidhur nė rrjetė. E ngjashme me numrat e telefonit ku kemi prefiksin e qytetit, i cili i takon njė rrjeti. Me tė ashtuquajturin maskim i rrjetit pėrcaktohet pjesa e numrit tė rrjetit.
Klasifikimi i adresave IP nė fillim ishte i thjeshtė dhe nuk kishte shumė nėnklasa. Ky lloj klasifikimi i ri radhitet nė vitet “90 pasi qė mundėsit e klasifikimit fillestar nuk i mbulonin nevojat. Kjo mėnyre e re e klasifikimit quhet CIDR (Classless Inter-Domain Routing ). Me maskimin e rrjetit shkohet drejt pėrdorimit tė prefiksit i cili mund tė ketė vlerat nga 0 deri 32. Numri i shkruar i pėrgjigjet hyrjes sė qytetit tek numrat telefonikė.
Me dhėnien e adresave dinamike, shėrbyesit e qendrave (Provide) kane mundėsi tė rrisin numrin e vėrtetė tė lidhjeve (klientėve). Gjė qė me numrat statikė kjo nuk do tė ishte e mundshme pa marrė parasysh janė apo nuk janė klientėt tė kyēur. Nė kėtė mėnyrė zvogėlohet dhėnia e pa nevojshme e adresave IP. Nė tė vėrtet numri i adresave statike qė mund tė lejohet deri nė vitin 2004 ishte shfrytėzuar vetėm 50 %, mirėpo parashihet qė nevojat pėr adresat IP do te rriten nė tė ardhmen. Si alternativ pėr rritjen e numri tė adresave IP merret iniciativa pėr krijimin e protokollimi tė ri tė internetit. Ky version IPv6 pėrdorė adresat IP prej 128 bitėve. Nė ndėrkohė pėrdoret paralelė me versionin e tanishem IPv4.
Burimi: Wikipedia
________________________________
Firma e Antarit/Antares:
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi